Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis

2016 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio teritorijoje.

Iš viso ištirta 18 1-2 m2 dydžio šurfų. Tyrimų metu fiksuotas miesto aikštės kultūrinis sluoksnis. Aptikti pavieniai archeologiniai radiniai (raudonų plytų fragmentai, keramikos, stiklo ir fajanso šukės) datuojami XIX a. – XX a.

Vienuolyno ŠV sienos ir arkadų galerijos PV kampe tirtame šurfe atidengtas pastato pamatų fragmentas. Pamatai mūryti iš neskaldytų akmenų, tarpai tarp jų užpildyti raudonomis plytomis bei jų duženomis, surišti kalkių skiediniu. Pamatų aplinkoje aptikta daug archeologinių radinių – keramikos šukių, koklių fragmentų, geležinių dirbinių. Pamatai pagal radinius datuojami XVIII a. Atidengtas pamatų fragmentas priklauso buvusiam noviciato pastatui.

 

Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštė

2016 m. liepos–rugpjūčio mėn. atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštėje su prieigomis, vietose, kur numatoma viešųjų erdvių rekonstrukcija.

Tyrimų metu aptiktos trijų XVI–XVII a., XVII–XVIII a. pastatų vietos su to laikotarpio radiniais – plokštinių ir dubeninių koklių fragmentais, keramikos šukėmis, gyvulių kaulais. Tai rodo, kad XVI–XVII a. miesto aikštė buvo gerokai mažesnė, pastatai orientuoti ne taip, kaip dabar. Užfiksuotas miesto aikštės grindinys, turgaus aikštėje pamestos monetos – 1904 m. 10 pfeningių ir 1929 m. 10 centų. Netoli Šiaulių katedros rasti pastato, kurio dalis matosi 1875 m. Napoleono Ordos piešinyje, pamatai.

Tyrimai bus tęsiami prieš aikštės rekonstrukciją ir jos metu.

Šiaulių senasis miestas

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šiaulių senojo miesto vietoje (27097), Vasario 16-osios g. ir Trakų g., Šiaulių m.

1 2 3 6